Kietėjimo spinduliuote{0}} medžiagos pirmiausia skirstomos į du tipus: ultravioletinių (UV) kietėjimo medžiagas ir elektronų -spinduliu (EB) kietėjančias medžiagas. UV-kietėjimo medžiagos yra tos, kurios kietėja naudojant UV spinduliuotės šaltinį ir apima foto-incicijuotus ir šviesai jautrius variantus. EB-kietinančios medžiagos kietinamos naudojant elektronų-spinduliavimo šaltinį; jų pranašumai yra greitas kietėjimo greitis ir galimybė kietinti storus medžiagos sluoksnius.
Radiacinis kietėjimas – tai technologija, kai medžiaga veikiama spinduliuotės šaltiniu,{0}}pvz., ultravioletine šviesa arba elektronų pluoštu-, kad suaktyvėtų laisvoji-radikalinė grandininė reakcija ir taip greitai sukietėtų. Spinduliuotės kietėjimo medžiagų molekulėse yra reaktyvių grupių, tokių kaip akrilo grupės; veikiant radiacijai, šios grupės polimerizuojasi, kad susidarytų didelės -molekulinės- masės polimerai, todėl greitai sukietėja.
